Stovyklos sumanytoja ir VšĮ Pilietiškumo ugdymo akademijos įkūrėja Jolita Kuncaitienė drauge su

sutuoktiniu Kęstučiu jau turi patirties rengti vasaros stovyklas vaikams ir jaunuoliams. Šiųmetė yra

šeštoji. Tradicinėje vietoje – Šakių rajono Verpikų kaime esančioje, prie miško ir Siesarties upės

prisiglaudusioje sodybėlėje. Anot J. Kuncaitienės, geresnės vietos išgyvenimo stovyklai rengti

nerastum – pati gamta siūlo patirtis ir nestokoja iššūkių.

Stovyklautojai gyvena palapinėse, maudosi upelyje ir lauko duše, šildosi vandens kubile ar pirtyje,

nuo vėjo slepiasi ir žvarbesniu oru glaudžiasi bendramintės, VšĮ Pagalbos angelai iniciatorės

Auksės Cijūnaitienės dovanotoje didelėje palapinėje. Nors stovyklautojams tris kartus per dieną

atvežamas ir patiekiamas karštas kavinėje gamintas maistas, patys savanoriai karts nuo karto maistą

gaminasi ant laužo ar Kazano puode rodydami pavyzdį kaip išgyventi ir drauge turi įvairių patirčių,

kurios formuoja gyvenimo įgūdžius.

Šiais metais Pilietiškumo ugdymo akademijos veiklų patyriminei stovyklai buvo skirtos dvi

pamainos: nuo liepos 31 iki rugpjūčio 4-osios stovyklavo vyresnieji, 15–20 metų jaunuoliai,

rugpjūčio 14–18 dienomis – 8–13 metų vaikai. Stovyklautojų veiklos abiejose pamainose, įvertinant

jų amžių ir interesus, skyrėsi, nors buvo ir panašių, be kurių neišsiverstų nė viena išgyvenimo

stovykla: patyriminiai žygiai, mokymai, mankštos, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Drauge su

stovyklautojais buvo susižavėjimą šiems kėlę Pilietiškumo ugdymo akademijos savanoriai, kurie ne

tik dalijosi savo patirtimi išgyventi gamtoje, bet gelbėjo daugelyje darbų tiek jaunimui, tiek

stovyklų organizatorei J. Kuncaitienei. Jaunėlių grupėje savanorių buvo 17, vyresniųjų – 13,

atvykstančių svečių ir lektorių apie 10, nuotoliniu būdu organizuoti padėjo dar apie 10 savanorių,

taigi viso prie šias veiklas kūrė apie 50 savanorių komanda.

„Sukarintoje pilietiškumo ugdymo, kitaip dar vadinamojoje išgyvenimo stovykloje vaikai

tarpusavio santykių mokosi stebėdami kitus, todėl labai svarbu, kas yra draugėje, – sako J.

Kuncaitienė. – Čia nuolat akcentuojamos etikos normos, emocinis intelektas, vaikai patys sprendžia

konfliktus, ieško problemų sprendimo būdų, mokosi valdytis, čia ugdoma tolerancija, mokomasi

nuoširdaus bendravimo, pozityvumo, silpnybes paversti stiprybėmis. Stovyklos renginiuose taikoma

Pilietiškumo ugdymo akademijos sukurta teigiamų emocijų ir pozityvumo – pliusų sistema, kai

kiekviename ieškoma pliusų, ne minusų, kai siūlomos galimybės, o ne ieškoma kliūčių, mokoma

empatijos ir supratimo, priimti netobulą save ir kitą, remtis komanda, kovoti su patyčiomis.

Stovyklos esmė – suvokimo kas yra pilietiškumas diegimas, gyvenimo įgūdžių formavimas,

savarankiškumo ir sąmoningumo ugdymas, drausmės bei atsakomybės mokymas per žaidimus ir

kitas įdomias patyrimines veiklas.“

Pilietiškumo ugdymo akademijos stovykla įdomi savo forma: vaikų laukė rikiuotės, orientaciniai ir

naktiniai žygiai, estafetės, žygiuotė upeliu ir kliūčių ruožu, taiklaus šaudymo, išgyvenimo

ekstremaliomis sąlygomis mokymai, patruliavimo ir kontrabandos sulaikymo žaidimai,

naudojimosi radijo ryšiu pamokos, maskuotės, susitikimai su įvairių tarnybų pareigūnais, žinomais

sportininkais, visuomenės veikėjais, specialistais, su kuriais diskutuota pilietiškumo, prevencijos,

kitomis jaunimą dominančiomis temomis.

Stovykla skyrėsi tiek pamainų laiku, tiek jaunosios kartos amžiumi, tiek kasdiene veikla.

Orientacinis žygis su užduotimi surasti stovyklavietę keitė integruotos komandos formavimo

mokymus, jauno lyderio Tomo Januškevič linksmas žadinimas trankia muzika konkuravo su kovos

meno jauno mokytojo Armino Kilinko mankšta, prevencinė paskaita „Kova su prekyba žmonėmis“

savo aktualumu rungėsi su „Grėsmėmis bei saugiu elgesiu internete“, taiklaus šaudymo pamokos

savo įdomumu nenusileido gebėjimo maskuotis ir savigynos pamokoms. Stovyklautojai dalyvavo

įvairiose rungtyse, meniniuose ir fizinio pasirengimo pasirodymuose. Visi buvo išskirtiniai ir savo

gebėjimais stebino stovyklos organizatorę bei įvairių veiklų trenerius, visi stovyklautojai gavo

padėkas už naują pažinimą ir parodytus gebėjimus, savanoriai įgijo pažymas apie visuomeninei

veiklai skirtas valandas. Stovykla buvo itin turininga renginių, maloni bendrauti, tad, nuleidus

stovyklos vėliavą, dalyviai ir savanoriai dar ilgai negalėjo atsisveikinti, vaikai ir jaunuoliai keitėsi

čia pasigamintomis draugystės apyrankėmis, vieni kitiems žadėjo grįžti ir susitikti stovykloje kitais

metais.

Per abi pamainas Pilietiškumo ugdymo akademija į savo veiklą įtraukė per šimtą jaunų žmonių,

kuriuos mokė ir auklėjo per dešimt lektorių ir įvairių organizacijų atstovų. Viso organizujant

renginius buvo pasitelkta apie pusšimtis svanorių. Tarp svečių, palikusių didžiausią įspūdį

stovyklautojams – Alytaus tradicinio AiWa Ki Do klubo  Sempai Visvaldas

Dambrauskas ir Pilietiškumo ugdymo akademijos savanoris Sempai Arminas Kilinskas, Europos

rankų lenkimo čempionas Romutis Pališkis, savigynos meistras, ,,Ošimas“ klubo prezidentas, Šakių

jaunimo kūrybos ir sporto centro mokytojas Vytautas Smirnovas, Airsoft žinovas, KASP atstovas

srž. Arnas Aleknvavičius, buvęs Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų

direktorius, VRM pensininkas Vytautas Lamauskas, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu

centro (KOPŽI) lektorė Danutė Grimalauskienė. Šių metų stovyklose apsilankė ir palaikymo

žodžius tarė Šakių rajono savivaldybės meras Raimondas Januševičius ir Administracijos

direktorius Vytautas Ižganaitis.

Vaikai ir jaunuoliai noriai bendravo su šauliais, skautais, kariškiais, pasieniečiais, kriminalistais,

lakūnais, policininkais, ugiagesiais, kitais nemažiau šaliai nusipelniusiais visuomenės veikėjais.

Jiems, sutikusiems atvykti į stovyklą ir supažindinti jos dalyvius su išskirtinėmis profesijomis,

menais, pamokiusiais atsargumo, itin dėkinga stovyklos organizatorė J. Kuncaitienė, dar

atkreipdama dėmesį, kad stovykla – ne tik mokymasis, bet ir pramogos, todėl vaikai kūrė, šoko,

dainavo. Ilgametis savanoris ypač talentingas jaunas muzikantas ir daininkas Kajus Jesevičiaus

džiugino dainomis, su ukulėle ir gitara jau 5 metus iš eilės per stovyklas akomponavo

dainuojantiems prie laužo, visi drauge žaidė įprastus žaidimus, rašė laiškus vieni kitiems vakariniam

pašte, kurio visi ypač laukė, kepė zefyrus, džiaugėsi MB „Kaguvava pramogos vaikams“ suteikta

gaivinančia ir smagia pramoga. Todėl įspūdžiai liejosi per kraštus ir atsiveikinti buvo kaip visada

sunku.

Aktyviausi savanoriai buvo pakviesti į baidarių žygį Šešupės upe, kur buvo įtraukti ir komandos

formavimo mokymai, tradiciškai aptariami kitų metų renginiai, o šis plaukimas buvo ir simbolinis

vasaros sezono uždarymas.