Birželio 15 dieną Šilgalių kaime įvyko motyvuojantis veikti jaunimo projektas „Aš – aktyvus, stiprus ir pilietiškas“, kurį organizavo Neformali Šilgalių kaimo jaunimo grupė kartu su Slavikų seniūnijos bendruomenės centru. Projektui vadovavo Sandra Pavalkė, jį finansavo Šakių rajono savivaldybės Mokymosi visą gyvenimą, jaunimo ir sporto programa, o įgyvendino Pilietiškumo ugdymo akademijos komanda.

Jaunuoliai susibūrė ryte Šilgalių kaime prie bendruomenės patalpų, kur dalyvius pasitiko VšĮ Pilietiškumo ugdymo akademijos atstovai, paruošę įspūdingą programą. Nevyriausybinės organizacijos steigėja savanorė Jolita Kuncaitienė organizavo komandos formavimo žaidimus, padėjusius sukurti draugišką atmosferą. Slavikų seniūnas Redas Juškaitis sveikino jaunuolius ir džiaugėsi, kad jų seniūnijoje vyksta sąmoningumo renginiai, dėkojo organizatoriams ir vykdytojams, o dalyviams linkėjo gero laiko bei naudingų patirčių.

Susipažinę jaunuoliai pilni energijos nekantravo naujų iššūkių ir nuotykių, tad pagal programą leidosi į pėsčiųjų žygį Šilgalių šile.

Iš vakaro atvykęs ir miške įsikūręs Pilietiškumo ugdymo akademijos instruktorius, ilgametis šaulys Kęstutis Kucevičius kartu su jaunuoju akademijos atstovu ir šauliu Tomu Januškevič parengė legendą, kurios metu laukė pasala ir netikėtumai.

Matyt, viena įspūdingiausių mokymų akimirkų buvo pasala, kurios metu buvo imituotas sprogimas. Realus stresas, kol supranti tikra čia ar surežisuota leidžia pajusti kaip būtų iš tikrųjų ir pamatyti realias žmonių reakcijas. Sužeistasis kraujavo ir atrodė realiai šoke, o kitas žmogus šalia nualpo. Čia aiškėjo stiprybės ir silpnybės, reikėjo imtis veiksmų, jautėsi stresas. Jaunuoliai turėjo suteikti pirmąją medicinos pagalbą ir iškviesti medikus, tačiau paaiškėjo, kad nė vienas nežino adreso. Ši ekstremali situacija reikalavo greitos reakcijos, tikslių veiksmų ir parodė kokia gali būti tragiška baigtis dėl žinių stokos, baimių ar nevaldomo streso. Supratus, kad visgi tai mokymų legendos dalis, jaunuoliai puolė juokauti ir fotografuotis su netikra kraujuojančia ranka, tačiau žygiuojant girdėjosi ilgos prasmingos diskusijos, todėl Pilietiškumo ugdymo akademijos vadovai džiaugėsi, kad patyriminiai mokymai yra patrauklūs ir prasmingi.

Žygeiviai atvykę į stovyklavietę aptarė situaciją, diskutavo, koks būtų buvęs teisingas elgesys, analizavo, kas daro įtaką žmogaus reakcijoms. Visi įsiminė, jog reikia žinoti vietą kur esi, kad panašiu atveju galima būtų iškviesti pagalbą 112, o kiekviena nežinojimo minutė gali kainuoti gyvybę. Pilietiškumo ugdymo akademijos atstovės Jolita Kuncaitienė dalinosi darbo 112 patirtimi ir pasakojo prevencines istorijas, o Ingrida Gelžinytė skatino į tai žiūrėti rimtai.

Netrukus Kęstutis Kucevičius mokė išgyvenimo įgūdžių: dėstė kaip suteikti pirmąją pagalbą, visi treniravosi laikui kaip uždėti turniketą, taip pat mokėsi kaip daryti dirbtinį kvėpavimą. Vėliau mokėsi kaip išgyventi, diskutavo ką reiktų įsidėti į išgyvenimo krepšį, kaip išgyventi miške, kaip įsikurti nakčiai ir pasistatyti pastogę, kaip išsifiltruoti vandenį, jog galima būtų gerti, kaip įžiebti ugnį be degtukų su skeltuvais, kaip persikelti per upę ir kokio tipo laužą ir kokiais atvejais įsikurti, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje. Įveikus visus iššūkius jaunasis NATO ambasadorius Tomas visus tikino, kad nerimauti nėra reikalo, mes esame saugūs, nes esame NATO dalis, supažindino su šios organizacijos istorija ir veikla.

Svarbu tai, kad projekto dalyviai buvo mokomi orientuotis ne į rezultatą, o į procesą, nuolat stebint savo emocijas ir jausmus, pabrėžiant, kad kiekvienas yra svarbus. Buvo siekiama suformuoti komandą, padrąsinti ir įtraukti visus dalyvius.

Slavikų seniūnijos bendruomenės centro moterys Algimanta, Ingrida ir Renata pasirūpino gardžiais pietumis ir pavakariais. Saugumu rūpinosi VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Šilgalių pasienio užkardos darbuotojai, o gera nuotaika dalinosi visi dalyviai. Visi vieningai nutarė, kas mokymų iššūkiai reikalavo ne tik fizinių jėgų, bet ir supratimo, pakantumo kitam, ugdė bendravimo įgūdžius, kantrybę bei mokė susikaupimo. Tačiau didžiausias iššūkis turbūt buvo visiems praleisti dieną be mobiliojo ryšio šalia Lietuvos Respublikos sienos.

Draugiškoje aplinkoje diena pralėkė kaip akimirka. Naujos pažintys ir užsimezgusi draugystė, patyriminiai mokymai ir gyvenimiškos pamokos paliko gilų įspūdį ir kvietė susimąstyti, kokių žinių reiktų įgyti kiekvienam. Renginį vainikavo apsikabinimai ir padėkos vieni kitiems už prasmingus patyrimus.