2022 | SUKARINTOS PILIETIŠKUMO UGDYMO SYOVYKLOS ŠAKIŲ RAJONE VYKO JAU PENKTUS METUS
Paskutinį vasaros mėnesį Verpikų kaime, Šakių r., netoli Slavikų, ant Siesarties upelio kranto, jaukiai įkurtoje stovyklavietėje vyko sukarintos pilietiškumo ugdymo stovyklos jaunimui.
Stovyklos sumanytoja Jolita Kuncaitienė šią stovyklą įkūrė prieš penkerius metus kartu su vyru Kęstučiu Kuncaičiu, jo gimtinėje. Siekdami dalintis patirtimi, drauge su vaikais augti ir tobulėti, taip pat plėtoti vaikų socializacijos galimybes vasaros atostogų metu, kurti saugią ir sveiką ugdymosi aplinką, sudaryti sąlygas vaikams tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius subūrė savanorių komandą ir kasmet rengia sukarintas pilietiškumo stovyklas. Idėjos iniciatoriai, pradėję stovyklauti vos su šešiais vaikais, kasmet sulaukdavo vis daugiau norinčių, o šiais metais šis skaičius pasiekė net šimtą vaikų.
Sukarintoje pilietiškumo ugdymo stovykloje visada verda gyvenimas – čia jaunimas per tris stovyklos pamainas suskirstytas pagal amžiaus grupes, susipažįsta su tarnybos Tėvynės labui profesijų ypatybėmis, semiasi žinių ir patirties iš stovyklos vadovų, savanorių instruktorių, bendradarbiaujančių institucijų, kitų svečių ir lektorių.
Pasak stovyklos sumanytojos, stovyklautojams kuriamos panašios į esančias tikrovėje realios situacijos, jie turi galimybę sužinoti apie sukarintas struktūras, socialinę partnerystę, pilietinio pasipriešinimo be ginklo metodikas, pasimatuoti įvairių sričių tarnautojų specialybes (policijos, Bendrojo pagalbos centro, ugniagesių gelbėtojų, pasieniečių, kariškių ir kt.). Stovyklų metu skatinamas fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena, įdomiai pateikiama aktuali informacija jaunimui, organizuojamos naudingos originalios veiklos. Vaikai aprūpinami radijo ryšio stotimis, žiūronais, pneumatiniais ginklais, antrankiais, maskavimo dažais, tad mokosi visko: rikiuotis, orientuotis, maskuotis, šaudyti, apsiginti nuo užpuolimo, organizuoti paiešką, sulaikyti įtariamąjį, išgyventi lauko sąlygomis, aiškinasi, ką reiktų daryti ekstremaliųjų situacijų metu ar nelaimės atveju, kaip apsaugoti save ir kitą.
Stovyklose ribojamos telekomunikacinės technologijos, todėl tai puiki proga pakeisti aplinką, pabūti gamtoje ir pailsėti nuo gyvenimo įtampos ir rimto.
Organizuojant neformaliojo švietimo veiklas, didelis dėmesys skiriamas socialinę atskirtį patiriantiems ir socialiai pažeidžiamiems vaikams, siekiant palaikyti ir padėti socializuotis, o siekiant neprarasti ryšio su užsienio tautiečiais, į renginius kviečiami ir lietuvių išeivių vaikai.
Sukarintos pilietiškumo stovyklos esmė – sąmoningumo ugdymas ir drausmės mokymas per įdomias veiklas. Čia nuolat akcentuojamos etikos normos, vaikai patys sprendžia visus konfliktus, nagrinėja problemų sprendimų galimybes konfliktinėse situacijose bei mokosi streso valdymo būdų. Ypač didelis dėmesys skiriamas patyčių prevencijai, antidiskriminacijai bei tolerancijai, nuoširdžiam bendravimui, raginama kiekvieną nesėkmę priimti kaip galimybę tobulėti, kaip pamoką, būti pozityviems, silpnybes paversti stiprybėmis.
Renginių metu taikyta VšĮ Pilietiškumo ugdymo akademijos sukurta teigiamų emocijų – pliusų sistema, tad kiekviename (net ir savyje) buvo ieškoma pliusų, o ne minusų, taip pat galimybių, o ne kliūčių, empatijos ir supratimo, priimti netobulą save ir kitą, įveikti baimes, per žaidimą vienyta ir suformuota komanda.
Stovyklos savanoriai neslepia, kad vaikai tokiomis sąlygomis gyventi nėra pratę – jiems kartais ir maži dalykai tampa iššūkiu. Ypač jauniausiųjų, 8–12 metų stovyklautojų grupei. Būna ir karšta, ir šalta, ir šlapia, ir tamsu, o nėra tėvų, nėra telefono, kompiuterio ir interneto, visada drausmė, rikiuotės, sportas. Tokiais atvejais savarankiška buitis ir higiena lauko sąlygomis net ir per trumpą penkių dienų laiko tarpą vaiką gerokai užgrūdina, nebūtinos nė sudėtingos veiklos ar ilgi varginantys žygiai. Įveikti šiuos iššūkius jaunuoliui labai svarbu, jie įgauna pasitikėjimo savimi, sustiprėja fiziškai ir emociškai, tampa savarankiškesni. Jų pastangos įvertinamos – visų pamainų vaikams buvo padėkota už ištvermę, gebėjimą išgyventi gamtoje ir veikti komandoje, aktyviausieji apdovanoti suvenyrais ir pakviesti savanoriauti, perteikti įgytas žinias jaunesniems vaikams. Tokiu būdu vaikai buvo pastebėti, įvertinti ir motyvuoti, turėjo galimybę ugdyti lyderystės įgūdžius praktiškai. Ši galimybė buvo itin aktuali socialinę atskirtį patiriantiems, sunkiai besiverčiančiose šeimose gyvenantiems vaikams.
Vadovė Jolita džiaugiasi, kad idėją palaiko ir prie stovyklos organizavimo prisideda labai daug savanorių, noriai talkina įvairios organizacijos bei kviestiniai svečiai.
Bendradarbiavimo su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu dėka stovyklautojai svečiuose sulaukė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Kauno skyriaus Jurbarko poskyrio atstovų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205 PKT kuopininko Raimondo Gaščiūno su komanda, kurie dalyvavo visose stovyklose ir surengė ginklų ekspoziciją, ypač įdomius maskuotės bei taiklaus šaudymo mokymus iš Airsoft ginklų.
Užsimezgė graži draugystė ir su Lietuvos policija. Abejingų nepaliko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato energingos bendruomenės pareigūnės Aušros Mockevičiūtės programa – vaikai išgirdo apie grėsmes internete, kovą su prekyba žmonėmis ir jos prevenciją, eismo saugumą keliuose, sužinojo, kaip nepilnamečiai įtraukiami į nusikalstamas veikas, kokios to pasekmės, dalyvavo estafetėse. Vaikai turėjo puikią progą pabendrauti policininke ir su jaunąja policijos rėmėja, išbandyti savo jėgas ir mokytis, kaip elgtis nelaimingų atsitikimų bei ekstremalių situacijų metu, modeliuojant situacijas ir ieškant sprendimų.
Kaip ir kiekvienais metais, prevencines paskaitas vedė savanoriai Vytautas Lamauskas ir fotožurnalistas Vidmantas Balkūnas. Vytautas, dirbęs Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų vadovu, pasakojo apie nusikalstamų veikų pasekmes ir gyvenimą už grotų, o Vidmantas dalijosi patirtimis apie fotožurnalisto darbą pavojingose karo zonose. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, atsargos generolas Valdas Tutkus, pasakojo apie kariuomenės kūrimo istoriją ir savo karjerą, vaikus skatino nesuklupti ties pirma nesėkme, tikino, kad pasiekti galima bet kurį tikslą.
Šiemet dviejose jaunesniųjų stovyklose dalyvavo Šakių džiudžitso ir kobudo sporto klubo „Ošimas“ prezidentas Vytautas Smirnovas ir kartu su savo auklėtiniais pristatė kultivuojamą sporto šaką bei mokė stovyklautojus apsiginti, o Alytaus Tradicinio Aikido klubo vadovas, sporto meistras sempai Visvaldas Dambrauskas ir Arminas Kilinskas dalijosi Aikido sporto subtilybėmis. Visi sportininkai sutiko savanoriauti ir kitais metais, tad susipažinti su jais galės ir ateityje vyksiančių stovyklų dalyviai.
Pilietiškumo renginių organizatoriai džiaugiasi savanoriškai jiems padėjusiems atskirų sričių profesionalams ir įstaigoms. Štai vidaus reikalų sistemos pensininkas, buvęs policininkas, iš Naujosios Akmenės Augustinas Praglauskas, šiuo metu dirbantis Greitosios medicinos pagalbos stotyje, stovykloje dalyvavo kaip paramedikas savanoris ir gelbėjo kasdieninėje rutinoje. Stovyklas organizuoti padėjo ir komandos formavimo mokymus vedė MB „Mokymų kodas“ vadovė, koučerė Diana Žiurlytė.
Visas kitas veiklas inicijavo ir įgyvendino ilgamečiai savanoriai instruktoriai Kęstutis Kuncaitis ir Tomas Žvirblis, jiems talkino jauni savanoriai lyderiai, iš kurių itin pasižymėjo Lietuvos jaunųjų ugniagesių sąjungos atstovas Dovydas Rekštys, savanorė Laura Armalytė, Augustė Dumbraitė, jaunasis šaulys Bernardas Breivo, aktyviai veikė ir suaugę šauliai Eimantas Stūronas, Vitalijus Proniušinas ir Ingrida Gelžinytė, mokytoja ir skautė Inga Podleckaja, savanoriai pasieniečiai Edita Janušienė, Ernestas Sakavičius ir kiti. Pagalbininkai rūpinosi buitimi, o instruktoriai – programa. Pastarieji pristatė sukarintų Lietuvos struktūrų specialybes, pasakojo apie savo patirtis tarnaujant Tėvynės labui, apžvelgė įdomias pamokančias istorijas, organizavo praktines užduotis. Fizinis krūvis ir paskaitų temos buvo parenkamos pagal vaikų amžiaus grupes, prireikus pritaikomos individualiai kiekvienai stovyklai.
Lietuvos Šaulių sąjungos Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės Šakių Šaulių 405-osios kuopos vadas Saulius Venskaitis su pavaduotoju padėjo įsirengti stovyklavietę ir paskolino didžiulę palapinę, organizavo stovyklavietės užpuolimą ir pasakojo apie šaulių veiklą, o Vilniaus Antakalnio gimnazija, palaikydama pilietiškumo stovyklų idėją, neatlygintinai davė naudotis kiek mažesne, renginiams skirta palapine.
Šiemet, pastebi stovyklos iniciatorė J. Kuncaitienė, kaip niekada gausu rėmėjų. VšĮ Pilietiškumo ugdymo stovyklas per projektą finansiškai rėmė Šakių rajono savivaldybė, specialias programas stovyklautojams rengė Šakių visuomenės sveikatos biuro specialistai. Stovyklautojo tėveliai Zimnickai iš Šakių, MB „Kaguvava“ įmonėje užsiimantys pramoginės įrangos vaikams nuoma, pasiūlė ir neatlygintinai vaikams surengė putų šou. VšĮ „Namai visiems“ atvežė vaikams vaišių ir rėmė maistu, o Anglijoje gyvenančių lietuvių savanorių grupė „Pagalbos Angelai“ atsiuntė miegmaišių socialiai remtiniems vaikams bei parakinių priemonių stovyklavietei įsirengti. Prie stovyklautojų prisijungė ir finansiškai bei maisto produktais stovyklą rėmė asociacijos Lietuvos Jaunųjų krikščionių sąjungos Vilniaus Skyriaus skautės ir skautai. tarp panašias idėjas puoselėjančių bendraamžių užsimezgė prasminga draugystė, o tarp organizacijų – ateities bendrų veiklų idėjos.
Tarp rėmėjų ir Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga, orientuota į visuomenės sąmoningumo ugdymą, todėl jos narių vaikams, kaip ir bendradarbiaujančių institucijų atstovų vaikams, buvo taikomos nuolaidos.
Stovyklavietę nemokamai suteikė ūkininkai, o aktyvus visuomenininkas ir verslininkas Edmundas Antanas Kolevaitis stebėjosi gražiomis iniciatyvomis stovyklavietėje, kur nėra nei elektros, nei vandens ir viską kaskart tenka susikurti patiems, taip pat skyrė paramą, kuri buvo panaudota stovyklavietės tobulinimui.
Stovyklos savanorių komanda dėkoja atsakingiems partneriams Šakių įmonės „Gulbelė“ darbuotojams, kurie trečius metus iš eilės stovyklautojams į šį atokų kampelį, gerokai atitolusį nuo kelio, kasdien atveždavo karšto maisto. Taip pat Gotlybškių kaimo bendruomenei už palaikymą ir visokeriopą pagalbą.
Gerą nuotaiką išgyvenimo stovykloje palaikyti padėjo ir jauniausios stovyklautojos Luknės, trimetės Jolitos ir Kęstučio dukros įsitraukimas – jos energija, teigiamos emocijos, nuoširdi užuojauta ir palaikymas pakeldavo pavargusiems stovyklautojams ūpą, suteikdavo stiprybės įveikiant reiklias užduotis.
Jolita ir Kęstutis Kuncaičiai, dėkodami savanoriams ir stovyklautojams už maloniai drauge praleistą laiką, kurio ir gražiausiais žodžiais neaprašytum, kviečia išlikti pilietiškais kasdieniame gyvenime ir su naujais įspūdžiais vėl susiburti ateinančių metų išgyvenimo gamtoje stovykloje.
Jolita Kuncaitienė