2018 | Šilti JPB vasaros stovyklos prisiminimai – 100 valandų drauge (III)
„Negalim pamiršti stovyklos, buvo žiauriai geras projektas“ – nuolat kartoja Vilniaus pasienio rinktinės JPB nariai.
JPB Laura: „prieš metus buvau iniciatorė, kad pasieniečiai įsteigtų šį būrelį. Nebuvo kam su mumis dirbti. Prašiau, kad Jolita imtųsi šios veiklos, ji gera vadovė, rūpinasi mumis. Aišku labai ačiū Antakalnio gimnazijos direktorei, kad mus palaikė ir būrelį įsteigė, visada mums padeda, apmokėjo už kai kurias aprangos dalis. Taip pat ačiū mokytojui, kuris mus palaikė steigiant būrelį. Nežinau kaip gyvenime viskas susiklostys, nes pasienyje algos labai mažos, bet labai norėčiau būti pasieniete, ši veikla man labai įdomi. Stovykla labai patiko, parinkta puiki vieta gražioje gamtoje, viskas apgalvota ir suplanuota. Sunkiausia buvo ištverti miego trūkumą, nepalūžti sudėtingo orientacinio žygio metu, nesusipykti su draugais, kai nežinojome ką daryti, išlaikyti fizinio normatyvus. Kiekviena užduotis pradžioj visuomet atrodė beveik neįveikiama. Bet pasirodo viskas įmanoma, tik reikia nebijoti ir veikti. Vadovai buvo griežti ir labai motyvavo, todėl viską įveikėm. Turėjom daug laisvės pasireikšti, kiekvienas galėjom dėstyti, būti grupės vadovu, kurti ir dirbti komandoje. Tai labai įdomu. Ir tiesiog norėjau tai dar kartą visiems pasakyti.“
JPB Almantė: „buvau jauniausia ir bijojau, kad atsiliksiu nuo vyresnių, kad ko nors nesugebėsiu. Kaip tyčia prisitryniau kojas ir labai skaudėjo, norėjosi verkti ir namo, bet nepasidaviau, draugai palaikė ir viską įveikiau. Dabar kai prisimenu, man viskas labai patiko. Naktį vykdyti užduotis buvo baisoka, bet smagu drauge su visais įveikti savo baimes. Nesitikėjau, kad galiu padaryti net 30 atsispaudimų. Labai dėl to džiaugiuosi ir labiau pasitikiu savimi. Išmokau orientuotis, daug visko sužinojau. Kai grįžau namo, ypač mama manimi labai didžiavosi. Ačiū vadovams už tai, kad skyrė mums savo laiką, norėtųsi tokių renginių dažniau. Labai tikiuosi tapti pasieniete.“
JPB Lukas: “man labai patiko. Visos užduotys buvo įdomios. Sportas man sekasi geriausiai. Po 3 km net nepavargstu. Laukiu visų JPB užsiėmimų ir kitų metų stovyklos. Tikiuosi, kad vadovai skirs mums laiko antrai stovyklai, o galbūt ji taps tradicinė. Po stovyklos visi stengiamės būti atsakingesni, nes dabar jau suprantam kiek su mumis daug darbo. Norime padėti, kad vadovai neatsisakytų šios savanoriškos veiklos“.
JPB Ernestas: „į būrelį atejau juokais dėl draugo, bet viskas taip įtraukė, kad planuoju stoti į pasienį. Prieš tai nelabai ką težinojau apie tai. Daugiausia esu girdėjęs apie policiją. Stovykloje patiko viskas, ypač rankų lenkimas, pasivažinėjimas džipu, tarzano supynės, žygiai, kontrabandos sulaikymas, sportas. Pats nustebau, kad galiu padaryti virš 70 atsispaudimų, manau, kad galiu ir daugiau. Aišku paskaitos irgi buvo įdomios, gamtoje kažkaip kitaip mokytis, lengviau nei mokykloje“.
JPB Deividas: „ Aš pasienietis tikrai būsiu. Per stovyklą supratau, kad sportas yra būtinas ir kad yra kur pasitempti. Tikėjomės, kad bus ne taip griežta, bet dabar žinom, kad tiek visko nebūtume išmokę. Visos užduotys labai patiko, prisijuokėme, prisiklajojome miškuose, turėjom nuotykių, manau įspūdžiai visiems liks ilgam. Labai patiko, kad vadovai stovyklos pradžioje griežtai įspėjo dėl patyčių, kad jos nebus toleruojamos. Manau dėl to visi buvo labai draugiški. Daugiausia įspūdžių paliko naktiniai žygiai, bet išskirti kas įdomiausia negaliu, nes patiko viskas. Ir net labai. Ačiū vadovams, kad skyrė savo atostogų laiką mums, tikimės, kad tapę pasieniečiais, netolimoje ateityje, mes irgi galėsime pasidalinti savo patirtimi su Jaunaisiais pasieniečiais“.
JPB Edgaras: „pasakysiu atvirai, tokioje stovykloje niekada nesu dalyvavęs. Prieš tai beveik nekalbėjau lietuviškai. Gėdijausi, vengiau. Čia pradėjau kalbėti, nes vadovai neleido niekam tyčiotis ir tuo labai džiaugiuosi. Dabar skatinu nebijoti ir kitus mokyklos draugus, kurie Naujoje Vilnioje kalba tik rusiškai. Vadovai buvo griežti, bet teisingi. Tikrino visų daiktus, nusiteikę kategoriškai prieš alkoholį ir rūkymą. Manau taip ir turi būti dirbant su vaikais. Stovyklos užduotys labai patiko. Labiausiai patiko naktinis orientacinis žygis, pasivažinėjimas džipu, tarzano sūpynės, žygis upeliu, etikos paskaitos. Tikimės, kad vadovai kitais metais mums suorganizuos vėl tokią stovyklą, dėl to stengsimės būti atsakingi visus metus“.
JPB Luko mama: „žinojau, kad sūnus norėtų būti pareigūnu, bet blaškėsi, neatrodė rimti jo sumanymai. Pradėjęs lankyti šį būrelį labai surimtėjo, išsikėlė tikslą, tapo motyvuotas, labai tuo džiaugiuosi. Esam dėkingi už šią veiklą ir nuoširdų darbą su mūsų vaikais JPB vadovams. Jie tikrai puiki komanda.“.
Gražiausius ir šilčiausius linkėjimus JPB stovyklautojai siunčia vadovams ir visam VSAT kolektyvui
Kęstutis Kuncaitis: „manau, kad stovykla lauko sąlygomis – tai puiki idėja kaip reikėtų ugdyti jaunuosius pasieniečius, todėl sutikau joje dalyvauti ir padėti. Paruošėm stovyklavietę, žemėlapius, išdėliojom punktus, akivaizdu, kad jaunimui patiko. Būtų smagu, kad į Pasieniečių mokyklą stotų sportiški, žinantys ko nori, drąsūs, atsakingi, tvirti, motyvuoti ir svarbiausia lojalūs Lietuvai jaunuoliai, o ne nuolat sėdintys prie kompiuterinių žaidimų, suglebę, bijantys tamsos, lietaus ar vabalo.“
Jolita Pilinkaitė: „tiesiog džiaugiuosi, kad vaikams patiko. Visada maniau, kad darbas su vaikais yra prasmingas, nes jie mūsų ateitis, į kurią turime investuoti.“
Marius Zemenskas: „negalėjau nepalaikyti tokios gražios iniciatyvos, esu atsakingas už šiuos būrelius. Buvo įdomu ir pačiam. Vadovai gerai pasiruošę. Renginys iš tiesų labai vykęs ir būtų gražu, jei tokios JPB stovyklos taptų tradicija“.
Straipsnį pagal https://www.jpb.lt/ informaciją parengė Jolita Kuncaitienė